utyra.lt

Praėjus vos kelioms dienoms po kovo 11-osios eitynių Vilniuje skanduojant „Lietuva – lietuviams“ ir vos dienai po visuomenės veikėjų pasipiktinimo, kad valdžios atstovai niekaip nereaguoja, ministras R. Palaitis garsiai ištrenkia iš šalies nelegalų imigrantą armėną.

Norisi tikėti, kad pastarąją akciją ministro patarėjai sugalvojo ir ypač laiką jai pasirinko atsitiktinai. Tik todėl, kad yra visiški bepročiai.

Kad ir kaip būtų, dabar ši akcija galėtų tęstis: Lietuvių tautinis centras ar kiti patriotais save vadinantys veikėjai galėtų viešai padėkoti ministrui už puikią tarnybą. Gal net padovanoti jam pūstą striukę (nes kerzinius batus, jis, kaip VRM galva, manau, jau turi).

Kad ir kaip susidėliotų valdančioji koalicija Vilniaus miesto taryboje, akivaizdu, kad šią kadenciją miestas bus valdomas kiek kitaip, nei iki šiol. Bent jau todėl, kad šį kartą sostinės valdyme, panašu, tiesiogiai nedalyvaus nei vienos partijos lyderis.

Sunku vienareikšmiškai pasakyti, gerai tai ar blogai. Mat kiekvienoje partijoje susiklostę skirtingi santykiai tarp lyderio ir Vilniaus skyriaus vadukų.

Partija ir jos lyderis šiuo atveju tampa svarbiais, kai kalba pasisuka apie atsakomybę. (more…)

Į Vilniaus tarybą grįžo A. Zuokas, (nes) išėjo liberalai. Taip vienu sakiniu apibūdinčiau rinkimų rezultatus. Laimėjo ir lenkai. Nes jie yra lenkai. Konservatoriai – 10 vietų taryboje: lygiai tiek, kiek ir prieš ketverius metus. Jų rinkėjai kitaip, matyt, jau nebalsuos niekada.

V. Uspaskicho partija – 22 tūkst. balsų. Reiškia, va tiek Vilniuje savo vyrais nusivylusių moterų po darbo dar žiūri televizorių. Jas lengva apgauti.

Socialdemokratai truputį pralošė. Patys žino, kodėl. Padarys išvadas.

Tvarkiečiai pralošė daug. Jų rinkėjų apgauti nepavyko.

Kas dabar bus? Niekas negrįš iš Briuselio.

Kokios koalicijos? A. Zuokas, konservatoriai ir… socdemai. Arba visi prieš A. Zuoką ir konservatorius.

Sostinės meras savaitgalį dalyvavo sausio 13-ajai skirtuose renginiuose, praneša savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyrius. Anot pranešimo, Raimundas Alekna dalyvavo (bėgo?) tarptautinio bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“, skirto žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti, renginyje, vyriausiems bėgimo dalyviams įteikė Vilniaus miesto taures, pasveikino Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narius, dalyvavo Laisvės gynėjų dienos 20-mečio minėjime Karoliniškių gimnazijoje.

Žodžiu, gausus renginių savaitgalis pasitaikė.

Todėl ir prisiminiau dar 2009 m. liepos mėn. išleistą buvusio mero potvarkį, pagal kurį miesto merui ir jo pavaduotojams už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis numatoma galimybė gauti dvigubą atlyginimą.

Jei teisingai suprantu, šis potvarkis iki šiol nėra panaikintas, jį galima rasti savivaldybės interneto svetainėje, štai čia.

O jei taip, gali būti, kad meras R.Alekna, dalyvaudamas sausio 13-ajai skirtuose renginiuose neblogai pasipelnė. Gera proga peržiūrėti kai kuriuos buvusio mero potvarkius, ar ne?

Jeigu Vilniaus savivaldybės valdžia neperžiūrės savo sprendimo neleisti profesinėms sąjungoms sausio 16-ąją mitinguoti prie Seimo, Vilniaus socialdemokratai (LSDP) svarstys galimybę pasitraukti iš miestą valdančios koalicijos. Tokią žinią prieš Naujuosius pasiuntė LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Žinia logiška ir gerai suprantama, tačiau tik ne Vilniaus socialdemokratams.

Labiau tikėtina, kad šie, kaip ir praėjusiais kartais, mintyse pasiuntė savo lyderį kur nors toliau už miesto ir prieš Naujuosius nuramino savo dešiniuosius koalicijos partnerius: viskas bus gerai!

Dar toliau Vilniaus socialdemokratai, tyliai pritardami draudimui mitinguoti, siunčia savo bičiulius profsąjungiečius… paskui kartu ketina dalyvauti rinkimuose.

Tiesa, draudimui pasipriešino vienintelis socdemų frakcijos sostinės savivaldybėje narys Juras Požela, supratęs, kad „dešiniųjų politinių jėgų atstovai demokratinėje šalyje jau ne pirmą kartą mėgina riboti ir varžyti gyventojų teisę pareikšti savo nuomonę“.

Tačiau kaip bus, jeigu galimybę pasitraukti iš dešiniųjų glėbio svarstys jis vienas pats su savimi? Greičiausiai, nieko nebus.

Vilniaus socialdemokratų vadukai jau turėjo ne vieną progą išvesti savo frakciją iš šios beviltiškos dešiniųjų koalicijos, bet, turėdami kelis aukštus postus, nagais įsitvėrę laikosi miesto lovio, manydami, kad „ai, gal labai nesimato“.

Matosi.

Labai teisingai pastebėjo signataras Vytautas Plečkaitis, sakydamas, kad lietuviškai kairei dar trūksta kairumo: „Vis dėlto kairiesiems tampant kairesniais būtų artėjama prie geresnio ir gausesnio visuomenės atstovavimo, partija taptų patrauklesne jaunai kartai, kuri visada yra labiau kairioji, nei dešinioji, didėtų galimybės turėti lemiamas pozicijas kitame Seime ir imtis įgyvendinti kairiąją socialdemokratinę politiką“.